Aleksandras Smulianskis ir projekto TZVETNIK bendrakūrė Natalija Serkova kalbasi apie tiesioginio veiksmo neadekvatumą, pasitenkinimo atidėjimą ir pasakymą mene.​

Aukštosios ekonomikos mokyklos leidykla išleido filosofo ir psichoanalitiko Aleksandro Smulianskio knygą „Tėvo metafora ir analitiko geismas. Seksuacija ir jos pertvarkymas analizėje“ ("Метафора Отца и желание аналитика. Сексуация и её преобразование в анализе"). Viename knygos skyrių aptariama, kaip psichoanalizės vystymasis tapo Freudo geismo sublimacija ir kaip šis geismas galiausiai pavirto analitiko geismu, instancija, dar visai neseniai laikyta tiesiog vienu analitinių instrumentų. Šia ir kitomis temomis buvo kalbamasi su pačiu knygos autoriumi.

Lakaniškąją jouissance logiką laikydamas pagrindiniu diskursyviniu operatoriumi, Aleksandras Smulianskis pasiūlo netikėtų konceptualinių ėjimų sprendžiant klausimus, susijusius su kertiniu šiuolaikybės elementu, moteriškumu. Šiame straipsnyje parodoma, kaip queer teorija nustoja domėtis, kokia trajektorija juda šiuolaikinis subjektas. Taip pat tekste yra pateikiami teoriniai sprendimai, leidžiantys tiksliau analizuoti šiuolaikinę situaciją.

Analitikas savo obsesyvumu nė kiek nenusileidžia pacientui. Psichoanalitinis įkyrumas, kurio neišvengė ir Sigmundas Freudas, pasireiškia kaip kompulsyvus siekis paaiškinti nesąmoningus procesus arba įveikti paciento priešinimąsi. Analitikas irgi mėgaujasi savo simptomu, skirtumas čia tik toks, kad pacientas negali to nujausti, nes per setingą analitiko nerimas tampa nematomas.

Įkyriųjų būsenų neurozė jau kurį laiką nesulaukia teorinio dėmesio. Vis dėlto būtent jos pagrindu formuojasi šiuolaikinis subjektyvumas. Dėl šios priežasties ši neurotinė struktūrą įgauna istoriškumo matmenį. Kad suprastume, kaip šiandien veikia subjektas, privalome analizuoti neurotiko santykį su jo paties neuroze. Šiame straipsnyje Denisiukas mąsto būtent tokia linkme.

Į psichoanalizės šerdį įdėdamas geismą, Freudas ne tik pasakė, kad ši disciplina turi būti tam tikra, kad jos kontekste nedera veikti bet kaip, bet dar ir parodė, kaip su šiuo geismu reikėtų elgtis. Ego idealas yra tai, kas verčia psichoanalitikus skųstis, kad jų kolegų modus operandi nesiekia tam tikro lygio. Analitikai nepasitenkinimą tokiais atvejais reiškia todėl, kad būtent taip psichoanalizėje įrašytą geismą traktavo pats Freudas, kuris, kvestionuodamas savo sekėjų teorinę veiklą ir jų taikomus klinikinius metodus, pats pristatė atskirą geismo vaizdinį.